,,Širdis- sunki našta“ – ,,Keliaujanti Haulo pilis“ Hayao Miyazaki
Ši knygą bei filmas yra gan išskirtinis atvejis, nes pirmiausia buvau mačiusi tik filmą (na, gerai, buvau tą filmą mačius gal kokį 100 kartų…), tačiau taip pat perskaičiau ir Diana Wynne Jones knygą, tad nieko nelaukus pasakoju apie:
Knygą: vyriausias vaikas šeimoje Sofija mano, kad jos likimas nuspręstas ir jai teks jam paklūsti. Vis dėlto, po nesusipratimo ji yra paverčiama sena moterimi ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Ji įsidarbina pas keistuolį žynį Haulą (vyruką geriausiai apibūdintu frazė ,,Dramos Karalius“) ir pradeda suprasti, jog savo likimą reikia pačiai kurti. Knygoje pakankamai veiksmo, geras, angliškas humoras, magiškas pasaulis bei neįprasti veikėjai padeda visiškai užsimiršti ir įtraukia į knygos pasaulį.
Filmą: filmas tik iš dalies seka knygos istorijos linija, tačiau jam to ir nereikia, jis savaip nuostabus. Nepakartojama animacija, širdį spaudžiantis muzikinis takelis, daugybė mažyčių detalių bei simbolių sukuria magiška atmosferą. Hayao Miyazaki turėtų būti kiekvieno menininko idealas, jo kūrybai visad jaučiu neapsakomą pagarbą, jo filmuose atsispindi ne tik sunkus darbas, bet ir širdis. Tokiu dalykus sakau itin retai, bet vis dėlto filmas yra šedevras palyginus su gera, tikrai gera knyga. Nors tai tik mano nuomonė. O kas jums labiau patiko, knyga ar filmas?
Įkvėpimo Šaltinis 