,,Galbūt nėra jokios pabaisos… galbūt tai tik mes.“ – William Golding ,,Musių valdovas“
Pratęskime žmogiškumo temą su William Golding kūriniu ,,Musių valdovas“. Visi mes norime būti žmonėmis besivadovaujančiais humanizmo idealais. Bėda ta, jog, iš prigimties, mes visi ir kiekvienas iš mūsų, nesvarbu, kokios rasės, tautos ar kultūros atstovais bebūtume, esame žiaurūs žvėrys, galvojantys tik apie save, savo poreikius, savo norus. Ir tai puikiai atskleidžiama šioje knygoje: nuvalkiota bei naivi istorija apie patekusius į negyvenamą salą vaikus, pakreipiama netikėtu kampu, kai pasirodo tikroji jų prigimtis, kai pradeda nykti žmogiškumas ir lieka tik instinktai. Baisiausia, jog mes niekada iš to neišaugame. Vaikai žaidžia karą, pagrįsta vaikiškais principais. Suaugusieji kariauja karus, pagrįstus tokiais pat vaikiškais principais. Ir viena diena, pabudę suprantame, kad neliko nieko, dėl ko verta kovoti. ,,Musių valdove“ vaikai išgelbėjami, tik kas išgelbės suaugusiuosius?
Kūrinį galima lyginti su Herman Melville romanu ,,Mobis Dikas“, kuriame taip pat analizuojama žmogaus aistros, beprotybė, principai ir prie ko tai gali privesti. Tad jei jums patinka istorijos apie individo gaivališkąją prigimtį, apie veiksmų pasekmes ar tiesiog netradicinės istorijos būtinai perskaitykite ,,Musių valdovą“.
Įkvėpimo Šaltinis 